liuosininkauti

×liuosininkáuti (-inykáuti), -áuja (-áuna), -ãvo intr., liúosininkauti, ­auja, -avo 1. N, Plv įnamiauti: Tėvukai liuosininkãvo, savo lauko neturėjo Sg. Py to būro dešims metų liúosininkavau, į torpyną ejau dirbt Dov. Beje, mes galime pas jus liuosininkauti I.Simon. Liúosininkausiu ir gyvensiu Skr. 2. netarnauti, būti laisvam nuo tarnybos: Ana liuosininkauna, t. y. esti liuosa, nestoja ant slūžmos šįmet pas jį J.